Gamtos kambarėlis

2016-03-04

Gamtos kambarėlio auklėtoja Irena – apie KAMBARĖLĮ (veiklos kambarėlių 20-mečio paminėjimo proga – konferencijoje „20 metų saulėtu – KITOKIU – žingsniu“): Gamtos kambarėlio auklėtoja Irena


2015-04-29

Gamtos kambarėlis, įjungdamas visą darželį, jau ne pirmi metai dalyvavo ekologiniame konkurse „Mano žalioji palangė“.  „Ežiukai“, „Bitutės“, „Riešutėliai“ ir gamtos kambarėlis iš sėklelių priaugino įvairiausių augalų ir jais papuošė savąsias palanges. Užpildėme anketas ir išsiuntėme nuotraukas – mums svarbu, kad auginome, prižiūrėjome ir savo triūsu galime pasidžiaugti!


Gamtos kambarėlis

Pagrindinis šio kambarėlio darbo tikslas – supažindinti vaiką su gyvąja ir negyvąja gamta, jos reiškiniais, priežasties ir padarinio ryšiais.

Kambarėlyje sudaromos sąlygos:

  • stebėti įvairius (natūralius ir pavaizduotus) gamtinės aplinkos objektus, jų savybes, pokyčius;
  • ugdyti aktyvų vaiko santykį su gyvūnija ir augmenija, skatinti pagarbą gyvybei ir atsakomybę už augalų ir gyvūnų gyvybės išsaugojimą, puoselėti jo ekologinės kultūros pagrindus;
  • ugdyti gamtos „tyrinėtoją“, kartu ugdant vaiko protines ir dorovines asmenybės galias.

Gamtos kambarėlyje yra daugybė kambarinių gėlių. Čia paruošti loveliai su dirvožemiu įvairioms sėkloms daiginti ir auginti, įrengti akvariumai, kampeliai, kur gyvena vėžlys, žiurkėnai, jūrų kiaulytės, banguotosios papūgėlės, amadinai ir t. t. Gyvūnų maistui laikyti ir ruošti įrengtas  atskiras kampelis. Kambarėlyje kaupiami paveikslai, paveikslėliai, skaidrės, kalendoriai, knygos, muliažai, žemėlapiai, gaublys, priemonės apie žmogaus išorinę ir vidinę sandarą. Vaikai čia ne tik susipažįsta su mikroskopu, bet ir per jį stebi įvairius auklėtojos parengtus mėginius. Be gausybės kriauklių, koralų, akmenukų, įvairiausių džiovintų augalų ir jų sėklų, kambarėlyje yra daug  žaislų, popieriaus ir spalvotų pieštukų.

Gamtos kambarėlis skirtingais metų laikais papildomas naujais objektais: medžių ir  krūmų šakelėmis, jų sėklomis, lapais, smulkiais gyvūnėliais. Pasaulį vaikas pažįsta jį stebėdamas, emociškai išgyvendamas, vertindamas ir praktiškai veikdamas. Kad būtų įgyvendinti pasirinkti tikslai, pasirenkami įvairūs ugdymo metodai ir būdai: apžiūrėjimas, stebėjimas, lyginimas, tyrinėjimas, eksperimentas, pokalbis, pasakojimas, grožinių kūrinėlių skaitymas, darbas, žaidimas ir kt. Didelė gamtos objektų įvairovė stimuliuoja vaikų smalsumą, žingeidumą, padeda išgyventi atradimo džiaugsmą ir įgyti žinių. Čia kaupiami faktai apie gyvybę, mokomasi juos analizuoti. Įgyjama patirtis apie savo kūną, kai kuriuos vidinius procesus, galias, apie augalų, gyvūnų įvairovę, jų augimo ir vystymosi sąlygas, panaudojimą, reikšmę, grožį ir kt.

Pirmiausia gamtos kambarėlyje ruošiamasi sutikti jaunesniojo amžiaus vaikus. Jie randa smalsumui patenkinti paruoštą aplinką. Stebima, glostoma, pamaitinama, apžiūrima, klausomasi, lyginama, pamėgdžiojama ir t. t. Tų pačių objektų stebėjimas periodiškai kartojamas. Įgyvendinus pagrindinius tematikos tikslus, tariamasi su vaikais dėl platesnės veiklos.

Bendravimas su vyresniais vaikais grindžiamas jų iniciatyvumu, atsakingumu. Taikomi įvairiausi ugdymo metodai ir būdai (tyrinėjimas, eksperimentas ir kt.), pasiūloma įdomesnės medžiagos ir priemonių (knygų, paveikslėlių, žemėlapį ar gaublį, mikroskopą ir kt.). Tinkamai sutvarkyta aplinka padeda ugdyti vaikų iniciatyvumą: padeda plėsti patirtį, pažinti įvairius organizmus, suvokti jų gyvybinius procesus (auga, užauga, sunyksta), pasikeitimų nuoseklumą, nustatyti priežastinius ryšius ir dėsningumus.

Vaikai mokomi atidžiai stebėti augalus ir gyvūnus, įvardyti jų savybes, papasakoti, ką matė, kas pasikeitė (augimo ir vystymosi priklausomybę nuo negyvosios gamtos sąlygų, žmogaus veiklos ir kt.). Maitindami gyvūnus ir valydami jų būstus, sėdami, prižiūrėdami bei tręšdami augalus, vaikai tiesiogiai susipažįsta su jais, mokosi juos grupuoti pagal esminius požymius.

Kambarėlyje sudarytos geros sąlygos savarankiškai padirbėti: atnešti morkų, kopūstų, pieno jūrų kiaulytėms, išvalyti gyvūnėlių narvelius, palesinti paukščius, palaistyti gėles ir nuvalyti jų lapus, papurenti žemę ir pan. Priežiūros darbus pedagogė siūlo atsižvelgdama į vaikų jėgas ir sugebėjimus. Taip formuojama pagarba gyvybei ir sudaromos sąlygos patirti vidinį pasitenkinimą, atsakomybę už savo veiklą. Į mažą gamtos karalystę ateina ir tie vaikai, kurie pavargo nuo judriųjų žaidimų, triukšmingos vaikų draugijos. Čia jie nusiramina, pailsi, žiūrėdami į plaukiojančias žuvytes, paskui kuo nors susidomi, randa kur patenkinti savo smalsumą.

Tokiu būdu savaime diktuojamas auklėtojos ir vaikų veiklos turinys ir jo ugdomosios galimybės. Žinios apie gamtą  įgyjamos, tikslinamos, gilinamos ne tik gamtos kambarėlyje, žaidimo kambarėlyje, bet ir per pasivaikščiojimus, ekskursijas, pramogas, šventes, projektinę veiklą.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-04-19