Sporto kambarėlis

2016-03-04

Sporto kambarėlio auklėtojas Marius – apie KAMBARĖLĮ (veiklos kambarėlių 20-mečio paminėjimo proga – konferencijoje „20 metų saulėtu – KITOKIU – žingsniu“): Sporto veiklos kambarėlio auklėtojas Marius


Sporto  kambarėlis 

Kūno kultūra siekiama atverti duris į judesių pasaulį, stiprinti vaikų sveikatą, ugdyti sveikos ir saugios gyvensenos įpročius ir įgūdžius, skiepyti vaikams judėjimo poreikį, pratinti prie aktyvios fizinės veiklos.

Netiesiogiai vadovaujama vaikų fizinei veiklai: paruošiama judėjimui tinkama aplinka, pastebimi ir įvertinami nauji vaikų veiksmai, jų pastangos, aktyviai dalyvaujama vaikų žaidimuose ir kt.

Vaikų fizinio ugdymo procese vyrauja inspiruota (sužadinta, paskatinta) fizinė veikla, kurios iniciatorė yra auklėtoja. Naudojami  netiesioginiai vaikų įtraukimo į fizinę veiklą būdai, pvz.:

  • žaislai ir įrankiai išdėstomi taip, kad vaikai galėtų patys užsiiminėti veikla, daryti įvairius judesius;
  • sudaroma pasirinkimo situacija: vaikams siūloma rinktis draugus, žaidimo priemones, treniruoklius;
  • sudaromos tyrinėjimų, bandymų situacijos, siekiama paskatinti vaikus atrasti naujų judesių atlikimo būdų, patirti judėjimo džiaugsmą;
  • kai kurie judesiai atliekami kartu su auklėtoja, vėliau įtvirtinami individualiai;
  • vaikai sudominami fizine veikla, kalbant su jais apie judėjimo naudą žmogaus sveikatai, apžiūrint garsių sportininkų nuotraukas ir kt.;
  • auklėtoja patraukia vaikus savo pavyzdžiu, pati pradėjusi mankštintis, atlikti pratimus su įvairiais treniruokliais.

Sugalvojama įvairiausių būdų, kaip paskatinti vaikus užsiimti aktyvia fizine veikla, ugdyti jų kūno kultūros, judėjimo poreikį. Salėje yra pakankamai sportinio inventoriaus.

Lavinant vaikus fiziškai, orientuojamasi į aktyvaus ugdymo metodus, pratimų, veiksmų mokymas siejamas su žaidimais, imitacija ir savarankiška, individualia vaikų veikla. Vaikų aktyvios veiklos pratybų pagrindą sudaro užduočių individualizavimas, atsižvelgiant į vaikų gebėjimus ir fizinį pajėgumą. Jau pradiniame ugdymo etape  sudaromos tokios judesių pažinimo sąlygos, kad įgūdžiai būtų formuojami kūrybingai, sprendimus vaikai rastų patys.

Pratybose kiekvienam vaikui pabrėžiama jo lavėjimo pažanga.

Daugiausia dėmesio skiriama individualiai fizinei veiklai, o vaikui vadovaujama nepastebimai: pasiūlant, pataisant, rodant pavyzdį, kartu atliekant reikiamą judesį, pratimą. Pedagogė organizuoja įvairius sportinius žaidimus, estafetes, varžybas. Nedraudžiama vaikams įvairiausiais būdais laipioti, šokinėti, mėtyti ar ridenti kamuolius, žaisti judriuosius žaidimus. Sportuojančių vaikų salėje būna nedaug (ne daugiau kaip 15), todėl pedagogei nesunku pastebėti kiekvieną vaiką, koreguoti jo fizinį krūvį, įvertinti sportinius pasiekimus. Įvairaus amžiaus vaikams parenkami tos pačios judesių grupės lavinimo pratimai. Mažesniesiems nedraudžiama pamėginti atlikti vyresniems vaikams skirtus judesius, žaisti su didesniais vaikais.

Dirbama ne tik sporto salėje, bet organizuojami fiziniai pratimai pasivaikščiojimo metu, sporto pramogos, sporto šventės visais metų laikais.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-04-19