Kodėlčiukų kambarėlis

Kodėlčiukų kambarėlis

2016-03-04

Kodėlčiukų kambarėlio auklėtoja Daina – apie KAMBARĖLĮ (veiklos kambarėlių 20-mečio paminėjimo proga – konferencijoje „20 metų saulėtu – KITOKIU – žingsniu“): Kodėlčiukų kambarėlio auklėtoja Daina


Kodėlčiukų kambarėlis

Kodėlčiukų kambarėlyje sudaromos sąlygos:

  • sensorikos ir mąstymo operacijoms ugdyti(s);
  • matematiniams vaizdiniams ugdyti(s);
  • konstravimo veiklai;
  • didaktiniams žaidimams.

Kambarėlyje kaupiamos didaktinės skaičiaus, dydžio, formos, erdvės ir laiko vaizdinių ugdymo priemonės, įdomiosios matematikos medžiaga (galvosūkiai, loginės užduotys, labirintai, atitinkami žaislai (pvz., Rubiko kubas, „gyvatėlė“) bei žaidimai (pvz., „Tangram“, Pitagoro kvadratas, Kolumbo kiaušinis ir kt.), stalo žaidimai (su kortelėmis, kauliukais, įvairūs loto, šaškės, šachmatai), „Lego Dacta“ rinkiniai, įvairiausia konstravimo medžiaga (mediniai įvairių formų, skirtingos paskirties statybinių detalių rinkiniai, plastmasiniai, mediniai, metaliniai ar popieriniai įvairaus dydžio konstruktoriai, mozaikos ir kt.).

Kodėlčiuko kambarėlio pedagogo darbo turinį lemia kambarėlio tikslai ir bendra darželio tematika, o jo veiklos specifiką lemia ta aplinkybė, kad į kambarėlį skirtingu (laisvai pasirinktu) laiku renkasi įvairaus amžiaus vaikai.

Auklėtoja kambarėlį suskirsto į tam tikras veiklos vietas, kuriose, atsižvelgiant į vaikų amžių, paruošiamos atitinkamos priemonės vaikams sudominti. Sudominama įvairiai: paslaptingu balsu, „atgijusiu“ žaislu, įdomiais paveikslais ar žaislais ir pan. Taip sudaromos sąlygos įvairiems didaktiniams žaidimams ar žaidybinių elementų turintiems pratimams, ugdantiems vaikų supratimą apie kiekį, dydį, geometrines figūras, erdvę, laiką, spalvą. Užsiimama ir įdomia konstravimo veikla pagal savo norus arba auklėtojos parodytą ar paruoštą pavyzdį. Šios veiklos metu pedagogė nepamiršta paklausinėti apie detalių ir jų elementų kiekį, apie jų dydį, spalvą, formą bei erdvinį išdėstymą. Dažnai mažyliai savo statinius „papildo“, atsinešdami lėlių, gyvūnėlių figūrėlių, mašinų, ima žaisti savarankiškai. Ne visi susidomi konstravimu. Kai kurie vaikai pasirenka mozaikas, karpytus paveikslėlius, paprastus žaislus, kuriuos reikia maustyti ar karpyti pagal dydį, formą ir spalvą. Kol auklėtoja yra užsiėmusi su mažyliais, atėję vyresni 4–6 metų vaikai patys pasirenka veiklą. Dažniausiai jie eina į jiems skirtą vietą ir ten randa iš anksto parengtas užduotėles.  Palikusi savarankiškai dirbti mažuosius vaikus, pedagogė eina prie vyresniųjų, pasidžiaugia jų darbo rezultatais, sužino, kiek ir kokių detalių panaudota statiniui ar konstrukcijai. Jei vaikai klysta atsakinėdami į klausimus, kviečiami susipažinti su tuo, ko nežinojo.

Svarbiausias orientyras – vaiko individualybė. Jei vaiko protiniai sugebėjimai labiau išvystyti, jei jis turi daugiau žinių, negu jo bendraamžiai, tuomet jis gali įsitraukti į veiklą su vyresniaisiais. Ir atvirkščiai, jei ugdytinis dažnai serga ar jo protinis išsivystymas šiek tiek atsilieka nuo bendraamžių (kadangi su vaiku niekas neužsiiminėja namuose ar dėl kitokių priežasčių), tuomet toks ikimokyklinukas pasijus lygiaverčiu partneriu veikdamas su jaunesniais vaikais. Siekiama, kad bet kurios veiklos metu kuo mažiau būtų pasyvių stebėtojų ir visi kambarėlio lankytojai galėtų aktyviai save realizuoti. Tam padeda pedagogės pasirinkti ugdymo metodai ir būdai: didaktinis žaidimas, pokalbis, modeliavimas, pratybos su žaidybiniais elementais, klasifikavimas, lyginimas, skaičiavimas, matavimas, apibendrinimas, analizavimas,  konstravimas ir kt.

Veiklos kambarėlyje dirbančiam pedagogui svarbu greitai orientuotis, kelintą kartą vaikas atėjo į kambarėlį, kokie jo protiniai gebėjimai,  bendravimas, ir pagal tai įtraukti jį į atitinkamą veiklą.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-04-19