Logopedė Rima Šilinskienė

Logopedė Rima Šilinskienė

Tel. Nr. 8 615 78227

DARBO VALANDOS

PIRMADIENIS, ANTRADIENIS    -    8.00 -  17.30 (pietų pertrauka   12.00 – 13.30)

TREČIADIENIS, KETVIRTADIENIS, PENKTADIENIS    -   8.00 – 14.00

Logopedė Rima KVIEČIA visus tėvelius susitikti pokalbiams apie korekcinio darbo pasiekimus ir visais kitais rūpimais klausimais.

Laukiami visi: ir tie, kurių vaikučiai lanko pratybas, ir tie, kuriems kyla klausimų, nerimo dėl vaikučių kalbos ir kalbėjimo.

Kai logopedo nėra šalia 😊

www.maziejisnekoriai.lt

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KALBA

KAIP KALBA 3-4 METŲ AMŽIAUS TARPSNIO VAIKAI

- Tiksliai pavadina visus artimiausios aplinkos objektus ir veiksmus su jais;
- Kalbėdamas vartoja pagrindinių objekto savybių (forma, spalva, dydis) pavadinimus (raudonas mažas kamuoliukas);
- Pasako savo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos pavadinimą (miestas, kaimas);
- Žino keletą apibendrinančių žodžių, teisingai vartoja juos kalbėdamas (indai, žaislai);
- Kalbėdamas vartoja būdvardžius, įvardžius (aš, tu, jie), prieveiksmius (šiandieną, namie, daug, ten, toli);
- Žodžiu apibūdina (papasakoja) dabarties, ir netolimos praeities įvykius;
- Trumpais sakiniais nusako savo norus;
- Į klausimus atsako trumpais, nepilnais sakiniais;
- Formuluoja klausimą „Kas tai?“;
- Sakinyje derina linksnį ir giminę;
- Gali kai kuriuos žodžius pakeisti kitais (sinonimais);
- Gali pasakyti trumpą eilėraštuką.

KAIP KALBA 4-5 METŲ AMŽIAUS TARPSNIO VAIKAI

- Laisvai pavadina artimiausios aplinkos daiktus, reiškinius;
- Žino rečiau naudojamų daiktų pavadinimus (žiūronai, grąžtas);
- Žino tolimesnės aplinkos objektų pavadinimus (paštas, poliklinika);
- Žino savo adresą, tėvų, senelių, dėdžių, tetų vardus;
- Vartoja apibendrinančius žodžius, gali išvardinti keleto tai grupei priklausančių objektų pavadinimus (baldai- stalas, kėdė ir pan.);
- Būdvardžiais apibūdina 2-3 objektų savybes (didelis saldus obuolys);
- Savarankiškai kalbėdamas teisingai vartoja kai kuriuos vietą ir laiką apibūdinančius žodžius;
- Kaitalioja žodį, pridėdamas priesagas (daina-dainelė);
- Paprastuose sakiniuose teisingai derina linksnį, giminę ir skaičių;
- Į klausimus atsako trumpais, bet pilnais sakiniais;
- Suaugusiojo aktyvinamas ir kontroliuojamas, gali papasakoti trumpą pasaką, filmuko siužetą;
- Pasako vidutinio ilgumo eilėraštuką, skaičiuotę;
- Gali suformuluoti klausimą „kodėl?“.

KAIP KALBA 5-6 METŲ AMŽIAUS TARPSNIO VAIKAI

- Žino socialinių ir visuomeninių reiškinių bei objektų pavadinimus (vestuvės, krikštynos, policija, teismas ir pan.);
- Žino savo, senelių, kitų artimųjų gyvenamosios vietovės pavadinimus;
- Vartoja daug apibendrinančių žodžių, gali išvardinti tai grupei priklausančių objektų pavadinimus;
- Žino giminystės ryšius apibūdinančių žodžių (marti, pusseserė);
- Savarankiškai vartoja priešingos reikšmės žodžius (greitas-lėtas);
- Būdvardžiais ir prieveiksmiais apibūdina objektus bei įvykius;
- Vartoja vietą ir laiką apibūdinančius žodžius (ryt, poryt, virš, už, prieš ir pan.);
- Laisvai kalba paprastais ir sudėtiniais sakiniais;
- Teisingai vartoja prielinksnius (į, ant, iš, nuo ir t.t.);
- Sudaro žodžius priešdėlių, priesagų pagalba ( išėjo, nuėjo, įėjo; kėdė – kėdutė);
- Gali papasakoti neilgą pasaką;
- Į klausimus atsako pilnais sakiniais;
- Išskiria garsus žodyje, juos ilgai tęsdamas;
- Gali deklamuoti ilgus eilėraščius.

KAIP KALBA 6-7 METŲ AMŽIAUS TARPSNIO VAIKAI

- Žino populiariausių profesijų pavadinimus ir toje srityje atliekamų veiksmų pavadinimus;
- Žino aplinkinių vietovių pavadinimus;
- Žino upių, ežerų, kalnų ir pan, vardų;
- Žino savo tautybės vardą ir gali pasakyti dar 2-3 tautybių pavadinimus;
- Žino savo valstybės ir sostinės pavadinimą;
- Gali pasakyti, kas jų šeimoje yra jauniausias, seniausias;
- Laisvai vartoja apibendrinančius žodžius, gali paaiškinti jų reikšmę;
- Žino ir tinkamai vartoja kai kurias specialias sąvokas (elektros srovė);
- Supranta žodžiu suformuluotą mokomąją užduotį;
- Laisvai rišliai pasakoja savo prasimanymus(fantazijas), pasakas;
- Išsamiai atsako į bet kokį klausimą;
- Laisvai dalyvauja pokalbyje;
- Atpažįsta ir pavadina pirmąjį žodžio garsą;
- Žino kai kurių garsų ženklus – raides;
- Žino pagrindinių savybių, veiksmų antonimus (šaltas-karštas, verkė-juokėsi);
- Gal pasakyti žodžiui 2-3 sinonimus;
- Supranta mįslių turinį, priežodžių perkeltinę prasmę.

KALBOS SUTRIKIMAI

Fonetinis kalbėjimo sutrikimas

Tai įvairūs garsų tarimo sutrikimai, kai normalūs foneminiai vaizdiniai. Vaikai gerai girdi ir skiria kalbos garsus. Turi pagal amžių pakankamų garsinės analizės ir sintezės įgūdžių.
Fonetinis kalbėjimo sutrikimas gali būti įvairaus laipsnio – nuo visiško negebėjimo artikuliuoti kalbos garsų iki vieno ar kito garso netarimo bei netaisyklingo garso ar garsų grupės tarimo.

Fonologinis kalbos sutrikimas

Pasireiškia netaisyklingu garsų tarimu, vienų garsų keitimu kitais. Vaikams būdingas foneminių ir artikuliacinių vaizdinių nepilnavertiškumas. Jie blogai skiria kalbos garsus, sunkiai formuojasi garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai.
Gali būti įvairaus laipsnio – nuo visiško negebėjimo artikuliuoti kalbos garsų iki vieno ar kito garso netarimo bei netaisyklingo garso ar garsų grupės tarimo.

Kalbos neišsivystymas

Tai normalios klausos ir normalaus intelekto vaikų visų kalbos komponentų – fonologinių, leksinių ir gramatinių – visiškas ar nepakankamas susiformavimas. Kalbos neišsivystimo atveju nukenčia ne tik kalba, bet neretai pasitaiko ir kitų pažinimo procesų (regimojo suvokimo, orientavimosi erdvėje bei laike ir t.t.) sutrikimų. Kalbos neišsivystimas gali būti įvairaus lygmens – nuo nežymaus iki žymaus.

KODĖL IR KAIP REIKIA LAVINTI ARTIKULIACINĮ APARATĄ

Artikuliacinio aparato mankšta – viena iš svarbiausių logopedinių pratybų sudedamoji dalis. Taisyklingai tarti garsus mes galime tik dėka savo artikuliacinio aparato, kuriam priklauso lūpos, liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys. Šių organų judesių tikslumas, jėga, sklandumas vystosi palaipsniui, vystantis vaiko kalbai.
Artikuliacinio aparato mankštos tikslas - išlavinti tikslius, pilnaverčius kalbos padargų judesius, reikalingus garsų ištarimui. Ypatingą dėmesį skiriame liežuviui, kadangi tai pagrindinis ir svarbiausias kalbos organas.
Pratimus atlikti keletą kartų per dieną po 5-8 minutes. Iš pradžių lėtai, prieš veidrodį. Vėliau, kai judesiai tampa tikslesni ir atliekami pakankama amplitude, galima daryti ir be veidrodžio. Kiekvieną judesį kartoti po keletą kartų.
Jei vaikui nesiseka atlikti artikuliacinių pratimų pamėgdžiojant suaugusįjį, galima naudoti mechanines priemones. Pvz., padėti pakelti liežuvį į viršų panaudojant medinę plačią mentelę, pagaliuką, arba pakelti liežuvį pirštais, apvyniotais marle, nosinaite. Atkreipti dėmesį ar judesiai atliekami tiksliai, greitai, ar sklandžiai pereinama nuo vieno artikuliacinio judesio prie kito.
Kalbinės motorikos lavinimą paverskite linksmu žaidimu, paskatinkite vaikus ir parodykite savo pavyzdžiu, kaip atlikti vieną ar kitą pratimą.

KODĖL REIKIA LAVINTI SMULKIĄJĄ MOTORIKĄ

Norint išmokyti vaiką taisyklingai kalbėti, reikia lavinti ne tik jo artikuliacinį aparatą, bet ir smulkiąją motoriką t. y. rankų pirštų, riešų ir plaštakų judesius. Mokslininkų nustatyta, kad atliekant įvairius pirštukų judesius, gerėja ryšys tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių ir taip stimuliuojama smegenų branda. Jei norite, kad Jūsų vaikas taisyklingai kalbėtų, gerai mokytųsi, kad lavėtų mąstymas, atmintis, dėmesio koncentracija, nuo mažens lavinkite jo rankytes: pirštų, plaštakų ir riešų judesius.