Šilti jubiliejinio gimtadienio atgarsiai 😊

Vis dar džiugu prisiminus mūsų Jubiliejinį gimtadienį 😊

Gimtadienio sveikinimų "dėžutėje" turime ir itin šiltą laiškelį, kurį gavome nuo mūsų nuolatinės globėjos ir daugelio metų akimirkų fiksuotojos, rajoninio laikraščio korespondentės Nijolės Padorienės. Jaukiomis šio laiško eilutėmis dalinamės ir su Jumis 😊

„VAIKYSTĖS SAULUTE,

Vaikystė sugrįžta...Pavasaris skrieja... „O  kaip „Saulutė“ išriedėjo?“

„Pro langelį ankstų rytelį“,- aiškiname vaikams... „Spinduliais- linksmais „zuikučiais“   nušvietė saulutė žemę“...

Ir šypsenas paliejo kovas, belsdamasis į širdis. Į mažas ir dideles. Juk „Saulutės“ gimtadienio rytas džiaugsmu, šiluma, žiedais  nusėtas... Diena, kurioje telpa „auksinis“  „Saulutės“ pavasaris !

Būkite  pasveikinti, skubantys visi į šiltą „Saulutės“ pasaulį, apgaubtą stebuklų skraiste. Juk mažųjų –mergaičių ir berniukų veideliai šiandieną švytintys.  Kaip „Saulutės“ šypsena...

Vaikystė – stebuklinga žemė, iš kurios mes visi kilę... Šiuos prancūzų lakūno „Mažojo princo“ autoriaus Antuano de Sent Egziuperi  žodžius brangina, saugo „Saulutė“, neužmiršdama  įmynusiųjų savo pėdutes spalvingame darželio metraštyje. Saulė, gėris, gėlės,  švelnumas, meilė, rūpestis, paguoda... Kiek daug visko žėrinčiame  „Saulutės“ diske.

Jūsų rankos, mielosios Auklėtojos, Seselės,  Auklytės, Šeiminkėlės, Meistreliai, ištiestos vaikams,  širdys atvertos  kiekvienam saulučiukui.... Ačiū už gerumą, už laimingą mūsų dukrų, sūnų, anūkų laimingą juoką... Tegul būna neaprėpiamas, gražus, smagus vaikystės pasaulis „Saulutėje“.

Nepamatėme, kaip prabėgo „auksinis“  takas, nusinešdamas pusę amžiaus, kur šypsosi ir saulė, ir dangus. Kur skamba ne tik vaikų balsai, bet ir paukštelių giesmės. Kur žydi pirmosios žibutės, baltosios snieguolės... Kur dar neišbandytas laikas. „Saulutės“ ateities metas...

O stabtelėti „Saulutės“ kelyje  norisi su dukromis Asta ir Ajida... Jau išsistiebusiomis, bet neužmirštančiomis saulėto vaikystės tako į darželį. Astai atrodė tokios aukštos „Saulutės“  lubos – lyg dangaus gelmė... Gardi, sakė,   buvo košė su...skaniu padažu. Įdomus gyvosios gamtos kambarėlis, lego žaidimai...Vaikai galėjo Auklėtojas, Auklytes, Direktorę šaukti vardais... Viliojo šalia darželio stovėjęs ledų kioskelis... Gal todėl Astos darželinukų išleistuvėse liko užrašyta svajonė – būti... ledų pardavėja? Geriausiais Astos  draugais „Saulutėje“ patapo Jurgita Kerbelytė, Rasa Vaičiurgytė, Ilma Šaltytė, dvyniai broliai – Audrius ir Darius Jankūnai, Laimonas Mališevičius... Švelniausia „daktarytė“  Alvyra ,  griežtoji auklėtoja Birutė, žaismingoji direktorė Zina...

Gi kita mūsų dukra Ajida prisipažino kartą pasprukusi... iš darželio  su Indre Balzarevičiūte... Atbėgo iki redakcijos, bet  ant kabineto durų buvo  raštelis ( Mamytės nė Tetės nerado) , sugrįžo atgal... Pietų miego labai nesinorėdavo, užtat  žaisti – gera... Kartą netyčia Ajida prasiskėlė lūpą, sakė, „ėjome karstynių“ , bet  sesutė Alvyra sopulį užglostė... Visada jausdavo  Aurimo Uldukio, Juro Lukšo kaimynišką draugystę...

 Nuostabiais „Saulutės“  spinduliais džiaugėsi ir mūsų anūkės Rugilė su Brigita (Astos dukrytės). Ne tik pėstute iš Saulėtekio gatvės, bet ir iš Šiaulių anksti rytą  važiavusios... Rugilei patikdavo piešti kreidelėmis,  vaikų gaudynės  kiemelyje... Dažnai apsimesdavusi lovelėje mieganti, o kai užmigdavo, labai sunkiai keldavosi...Visada džiaugėsi  mylinčiomis vaikus Auklėtojomis... Jos keisdavosi, bet  pilnos gerumo. Mėgo vaidinimus. Būdama Lapė, Rugilė prisimena, šokusi su Zuikiu – Juliumi Mališevičiumi... Neužmiršta  ekskursijos į gaisrinę. Eidama iš darželio stebėdavo parke ropojančius raudonus vabaliukus- „gaisrininkais“ vadinamus... Džiaugėsi, kad albume – daug  vaikystės nuotraukų, primenančių įvairias  darželio šventes...

 Anūkei Brigitai  įstrigo ankstyvi rytai... Važiuodamas į darbą iš Šiaulių , Tėtis atnešdavo miegančią Brigitą į darželį. Brigita būdavau pirmoji lankytoja... Grupėje „keliauninkei“ stovėjo... palapinė. Saldžiai  miegodavo, kol susirinkdavo draugai... Arba- žaisdavo Lego kambarėlyje, žiūrėdavo multiplikacinius filmukus apie ... vėžliukus. Rinkosi valandėles gamtos kambarėlyje, mėgo sporto pamokėles. Žaisdavo smėlio dėžėje, pūtė burbulus.

Daug smagių akimirkų – Brigitos nuotraukų albumėlyje. Ji patenkinta, kad  gražiausi vaikystės metai įamžinti „Saulutėje“. Brigita  pasakojo, kad Mikas – jos  vaikystės berniukas (Kazakevičius). Grupėje su vaikais žaisdavo namus. Brigita vaidindavo arba Mamą, arba... Šunį. Geriausios draugės – Atėnė, Ignė, Valesa... Brigita darželyje svajojo tapti...kulinare. Į darželį visada  norėdavo eiti. Jeigu patingėdavo žingsniuoti, prašydavo: „Dieduk, panešk mane...“  Rugilę ir Brigitą  „Saulutės“  darželio darbuotojos vadindavo... Padoraitėmis.  Brigitos linkėjimas: „Saulutei“ ir toliau – šviesti, apšviesti gerais, gražiais sumanymais ir renginiais...

Šitai rašydama, mąstau apie dukrų, anūkių vaikystę, šiltus apkabinimus, švelnias, motiniškas  rankas, šventes... Vieną jų vedėme  su chirurgu Robertu Palekausku... Džiugu-  „Saulutėje“ kolektyvas –  kūrybiškas, šiltas, ugdantis mažuosius saulučiukus – dainuojančius, šokančius, vaidinančius, muzikuojančius... ‚Saulutėje“ įgyti įgūdžiai neprapuola. Čia- pirmasis pasaulio pažinimas, gražiausio elgesio pavyzdžiai, pačios geriausios vertybės...

Ačiū, mes visi skubame užaugti. Kaip ir mūsų vaikai, anūkai... Tačiau  be vaikystės „Saulutės“ neįsivaizduojame  kelio,  žėrinčio „auksiniu“  užrašu. Džiaugiamės su visais, gal ir kitokiomis akimis žvelgiančiais į  vaikystės dienas, bet širdimi matančiais, kas svarbiausia. Tesisuka „Saulutės“ ratas, apšviesdamas visus takelius, kuriuose įmintos saulučiukų pėdutės... Težydi metai gerumu, meile, įkvėpimu,  laimingu juoku vaikiškame pasaulyje... Ačiū už tą mažą stebuklą ! Skambaus pavasario, taikos po spindinčia „Saulutės“ padange!

(Visada su Jumis, dėkingai, saulėtai – Nijolė PADORIENĖ), 

2022 – ieji kovo 2- oji, Pakruojis"

DĖKUI UŽ  GERĄ ŽODĮ  IR PRISIMINIMUS 😊